pleptelėti

pleptelėti: plèptelėti, -ėja, -ėjo 1. intr. staiga nukristi, leptelėti: Man iš rankų plèptelėjo, tu ir pagavai Vdžg. Kvailutis visu savo ilgiu pleptelėjo žemėn rš. 2. intr. staiga atsisėsti: Čia pana Elžbieta pleptelėjo ant kėdės, išsitempė S.Čiurl. 3. tr., intr. netyčia išsitarti, ne vietoje pasakyti: Klebonas buvo beišsižiojąs barti berną, kai bernas pleptelėjo: – Klebonas vis mane klausi, ale ir aš noriu kleboną paklausti LTR(Up). Jis ėmė kažką ir pleptelėjo rš.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

pleptelėti — plèptelėti vksm. Ji̇̀s visù sàvo ilgiù plèptelėjo ant žẽmės, į purvýną … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pleptelti — plèptelti, ia, ėjo žr. pleptelėti 3: Tai jau kas plèptelėjo (įskundė) Mrj … Dictionary of the Lithuanian Language
plepterėti — plèpterėti, ėja ( ia J), ėjo žr. pleptelėti: 1. Petriukas kaip iš debesų žemėn plepterėjo rš. 2. J Uošvė plepterėjo ant kėdės, kad ši nuo svorio net sutratėjo rš. 3. Ei, tu neišmanėli, – plepterėjo jis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pliauptelėti — pliaũptelėti, ėja ( ia), ėjo NdŽ šnek. 1. intr. staiga imti smarkiai lyti. 2. intr. staiga imti tekėti, plūsti. 3. intr., tr. pleptelėti, pasakyti … Dictionary of the Lithuanian Language
suputarnoti — supùtarnoti tr. šnek. 1. be reikalo pasakyti, pleptelėti: Da supùtarnos mergiotė ką, tai močia kai šoko! Trgn. 2. suvalgyti, sukimšti: Vaikas supùtarnojo pyrago abišalę Sml. putarnoti; išputarnoti; paputarnoti; praputarnoti; priputarnoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
šmakštelėti — 1 šmàkštelėti, ėja ( ia), ėjo 1. intr., tr. DŽ bakstelėti, durstelėti, smigtelėti: Peiliu kam šmàkštelėti NdŽ. Šmàkštelėjo su šake ir parvarė kiaurai koją Vvr. Šmàkštelėjo adatą an kamuolį Ėr. Serbentė (karvės vardas) šmakštelėjo Kasteliui į… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias